Psichikos sveikata ir pandemija
COVID-19 pandemija turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Nuo izoliacijos iki finansinių rūpesčių – žmonės susidūrė su daugybe iššūkių. Todėl svarbu ištirti įveikimo strategijas ir teikti pirmenybę emocinei gerovei.
Įveikimo strategijos
Yra daugybė būdų, kaip susidoroti su pandemijos sukeltu stresu ir nerimu. Štai keletas strategijų:
1. Palaikykite ryšį
Palaikymas ryšių su draugais ir šeima gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą. Suplanuokite reguliarius susitikimus, vaizdo pokalbius arba telefono skambučius su artimaisiais ir palaikykite ryšį.
2. Praktikuokite dėmesingumą
Mąstymas gali padėti išlikti esamybėje ir sumažinti stresą. Apsvarstykite galimybę praktikuoti meditaciją ar jogą arba tiesiog kelis kartus giliai įkvėpkite, kai jaučiatės prislėgti.
3. Užsiimkite pomėgiais ar kūrybine veikla
Užsiėmimas pomėgiais ar kūrybine veikla gali suteikti tikslo ir pasiekimų jausmą, o tai gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Apsvarstykite galimybę išbandyti naują pomėgį arba grįžti prie seno, kuris anksčiau patiko.
Emocinės gerovės svarba po pandemijos
Pandemija išryškino, kaip svarbu teikti pirmenybę emocinei gerovei. Štai kodėl:
1. Psichikos sveikata yra gyvybiškai svarbi bendrai sveikatai
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Nepaisydami savo emocinės gerovės, galite susidurti su daugybe problemų, įskaitant nerimą, depresiją ir net fizinės sveikatos problemas.
2. Pandemija paveikė psichikos sveikatą
Pandemija sukėlė didelę audrą psichikos sveikatos problemoms. Nuo socialinės izoliacijos iki finansinių rūpesčių – žmonės susidūrė su daugybe rūpesčių. Pirmenybę teikiant emocinei gerovei, galima sušvelninti šias problemas
3. Emocinė gerovė yra atsparumo raktas
Emocinis atsparumas – tai gebėjimas atsigauti po nelaimių. Teikdami pirmenybę emocinei gerovei, galite sustiprinti atsparumą, kad galėtumėte susidoroti su būsimais iššūkiais.
DUK
1. Kas yra emocinė gerovė?
Emocijų gerovė reiškia bendrą jūsų psichikos sveikatą. Ji apima tokius veiksnius kaip gebėjimas valdyti stresą, tikslo suvokimas ir bendras požiūris į gyvenimą.
2. Kokie požymiai rodo, kad mano emocinė gerovė gali pablogėti?
Slogios emocinės savijautos požymiai gali būti šie: jaučiatės apatiški, nerimas ar depresija, atotrūkis nuo kitų žmonių ir prarastas susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau patiko.
3. Kaip galiu pagerinti savo emocinę savijautą?
Yra daugybė būdų, kaip pagerinti savo emocinę savijautą, įskaitant rūpinimąsi savimi, ryšių su artimaisiais palaikymą ir prireikus profesionalios pagalbos kreipimąsi.
4. Kaip galiu padėti artimam žmogui, kuris susiduria su emocinės gerovės problemomis?
Paskatinkite juos ieškoti profesionalios pagalbos ir pasiūlykite savo paramą. Išklausykite nesmerkdami ir patvirtinkite jų jausmus.
5. Ar normalu pandemijos metu kovoti su emocine savijauta?
Taip, visiškai normalu pandemijos metu patirti stresą ir nerimą. Tačiau jei šie jausmai išlieka arba trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.
6. Ką daryti, jei negaliu sau leisti terapijos?
Yra daug nebrangių arba nemokamų psichikos sveikatos išteklių, pavyzdžiui, bendruomenės klinikos arba paramos grupės. Taip pat galite pasiteirauti savo darbdavio arba draudimo paslaugų teikėjo, ar jis siūlo psichikos sveikatos išmokas.
Apibendrinant galima teigti, kad COVID-19 pandemija smarkiai paveikė žmonių psichikos sveikatą, tačiau yra būdų, kaip su ja susidoroti ir teikti pirmenybę emocinei gerovei. Palaikydami ryšį, praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą ir darydami pertraukas, galite sumažinti stresą ir nerimą. Be to, teikti pirmenybę emocinei gerovei yra svarbu bendrai sveikatai, atsparumui ir būsimų iššūkių įveikimui. Nepamirškite, kad jei jums ar jūsų artimiesiems sunku, yra išteklių, galinčių padėti.
